Naujienos

2024 m. kovo 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu Rinatas Nasyrovas (Rinat Nasyrov) ir Rimantas Šidlauskas, panaikinus pirmosios instancijos teismo jiems dėl prekybos poveikiu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 226 straipsnio 1, 2 dalys) priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kasaciniu skundu prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Byloje buvo keliamas duomenų, gautų atliekant Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme nustatytus žvalgybos veiksmus, patikrinimo ir jų pripažinimo leistinais įrodymais klausimas, nesutinkant, kad šių duomenų ir duomenų, gautų atliekant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytus slaptus tyrimo veiksmus, leistinumo patikrinimui keliami vienodi reikalavimai.

Išnagrinėjusi bylą kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Žvalgybos įstatymas ir Kriminalinės žvalgybos įstatymas skirtingai apibrėžia žvalgybą bei kontržvalgybą, žvalgybą bei kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklą, tikslus ir uždavinius. Kriminalinės žvalgybos veikla visada turi būti susijusi su konkrečiais įvykiais, ji prasideda nuo minimalių, bet konkrečių, duomenų apie galimus nusikaltimus ar juos darančius asmenis. Žvalgybos tikslais duomenys gali būti renkami, nesiejant su konkrečiais įvykiais, o siekiant prognozuoti ir nustatyti pavojus ir grėsmes. Nors tiek Žvalgybos įstatymas, tiek Kriminalinės žvalgybos įstatymas leidžia informaciją rinkti panašiais veiksmais ir būdais, tačiau skirtingi žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos tikslai bei uždaviniai lemia skirtingus tokių veiksmų atlikimo pagrindus. Todėl reikalavimas patikrinti žvalgybos veiksmų atlikimo faktinį pagrindą taip, kaip to reikalaujama kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo atveju (to reikalavo apeliacinės instancijos teismas), gali būti neįgyvendinamas. Nei įstatymas, nei teismas negali kelti neįgyvendinamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad tais atvejais, kai sprendžiama, ar pripažinti įrodymais Žvalgybos įstatyme nustatyta tvarka surinktus duomenis, teismas turi patikrinti: 1) ar buvo teisinis pagrindas vykdyti žvalgybos veiksmus; 2) ar atliekant žvalgybos veiksmus nustatyta nusikalstama veika yra Kriminalinės žvalgybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąraše; 3) ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant Žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos; 4) ar duomenis, gautus atliekant žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nustatytais veiksmais. Tais atvejais, kai žvalgybos tyrimo veiksmus sankcionavo apygardos teismo pirmininko įgaliotas šio teismo teisėjas, faktinis žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindas teismų, nagrinėjančių bylą, paprastai nėra tikrinamas, o kilus būtinumui bylą nagrinėjantis teismas, kiek tai įmanoma nepakenkdamas Žvalgybos įstatymo tikslų įgyvendinimui, imasi veiksmų faktiniam pagrindui patikrinti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad nagrinėtoje byloje pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl nusikalstamos veikos aplinkybių ir jų teisinio vertinimo, pagrįstai Žvalgybos įstatymo tvarka surinktus duomenis pripažino įrodymais ir jais vadovavosi. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK pažeidimą neteisingai aiškindamas BPK 20 straipsnio ir Žvalgybos įstatymo nuostatas, todėl padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi, be kita ko, pirmiau išdėstytas aplinkybes ir tai, kad R. Šidlauskas apeliacinio proceso metu mirė, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais – panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria R. Šidlauskas pripažintas kaltu pagal BK 226 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuje atėmimas, ir bylą R. Šidlauskui nutraukė.

Bylos Nr. 2K-31-654/2024. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt