Naujienos

2024 m. birželio 13 d. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėta byla, kurioje buvo keliamas teisės klausimas dėl to, kokius teisinius padarinius sukelia kreditoriaus reikalavimo atsisakymas, atleidžiant skolininką nuo prievolės įvykdymo, atliktas po to, kai kreditorius perleido šį reikalavimą naujajam kreditoriui, tačiau skolininkas nebuvo informuotas apie reikalavimo perleidimą.

Bankroto byloje buvo sprendžiama, ar patvirtinti kreditoriaus reikalavimą, grindžiamą reikalavimo perleidimo sutartimi. Byloje nustatyta, kad nei pradinis, nei naujasis kreditorius nepranešė bankrutuojančiai bendrovei, kuri yra skolininkė, apie reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą. Po šios sutarties sudarymo pradinis kreditorius atleido skolininką nuo prievolės įvykdymo. Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad pradinis kreditorius jau nebeturėjo reikalavimo teisės, nes buvo ją perleidęs naujajam kreditoriui, dėl to negalėjo atleisti skolininko nuo prievolės įvykdymo. Taigi teismai patvirtino naujojo skolininko reikalavimą bankroto byloje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis iki pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimo faktą sieja tik šios sutarties šalis ir nesaisto trečiųjų asmenų, įskaitant skolininką. Tik nuo to momento, kai skolininkas gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimo faktą, reikalavimo perleidimo sutartis pradeda galioti skolininko ir trečiųjų asmenų atžvilgiu. Tai reiškia, kad iki tokio pranešimo gavimo skolininką ir pradinį kreditorių siejančios prievolės subjektai lieka nepasikeitę ir prievolė gali pasibaigti tinkamu įvykdymu arba kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais. Jei skolininkas nėra informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą, jo atžvilgiu reikalavimo teisės turėtoju laikytinas pradinis kreditorius.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad skolininko prievolės pasibaigimas vienu iš prievolių pasibaigimo pagrindų iki pranešimo skolininkui apie reikalavimo perleidimo faktą sudaro savarankišką kreditoriaus reikalavimo atmetimo teisinį pagrindą, nes tiek pradinis, tiek naujasis kreditorius nebetenka teisės reikalauti iš skolininko šios prievolės įvykdymo.

Pradiniam kreditoriui atleidus skolininką nuo prievolės įvykdymo ir nepranešus skolininkui apie prieš tai įvykusį reikalavimo teisės perleidimą naujajam kreditoriui, tokie pradinio kreditoriaus veiksmai turi teisinės reikšmės tik pradinio ir naujojo kreditorių tarpusavio santykiams, o skolininko prievolė pradiniam kreditoriui laikoma pasibaigusia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaikino byloje priimtus teismų procesinius sprendimus ir atsisakė tvirtinti kreditoriaus reikalavimą.