Skip to content
Viso rezultatų:
Rodyti visus rezultatus
Lt En
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
lt
En

Naujienos

Teismas pateikė naujų ir pakeitė ankstesnes teisės aiškinimo taisykles dėl tiekėjų galimybės pataisyti pasiūlymuose nustatytus trūkumus

2022-06-20

Išplėstinė teisėjų kolegija dviejų užsienio tiekėjų ginče dėl Krašto apsaugos ministerijos (perkančiosios organizacijos) sprendimo kareiviškų batų pirkime pakeitė pastarąjį dešimtmetį plėtotą praktiką dėl tiekėjų ribojimo tikslinti (aiškinti) pasiūlymo techninius duomenis.

Perkančioji organizacija viešojo batų pirkimo laimėtoja pripažino Vokietijos bendrovę (trečiąjį asmenį). Antroje vietoje likusi Čekijos Respublikos gamintoja (ieškovė), susipažinusi su laimėtojos pasiūlymu, ginčijo tokį perkančiosios organizacijos sprendimą, nes, jos vertinimu, Vokietijos gamintojos pasiūlyme pateikta prekių kokybės garantija (Deklaracija 1) neatitiko viešojo pirkimo sąlygų.

Nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme, perkančioji organizacija ir Vokietijos bendrovė pateikė papildomą prekių kokybės garantiją (Deklaracija 2), kuri, jų teigimu, buvo pateikta viešojo pirkimo metu kartu su pasiūlymu ir kuri visiškai atitiko viešojo pirkimo sąlygas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai suabejojo, ar antroji deklaracija buvo pateikta kartu su pasiūlymu, taip pat vertino, kad Vokietijos bendrovės pasiūlyme pateikta informacija yra dviprasmiška (du prieštaringi dokumentai), pagal nacionalinę teisę ji negalėjo būti ištaisyta, todėl ieškinį patenkino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal perkančiosios organizacijos skundą, konstatavo, kad Deklaracija 2 nelaikytina konfidencialiu dokumentu, todėl privalėjo būti pateikta susipažinti ieškovei tiek viešojo pirkimo metu, tiek apie šį dokumentą ji turėjo būti informuota perkančiajai organizacijai išnagrinėjus jos pretenziją. Aplinkybė, kad apie antrąją prekių kokybės garantiją ieškovė sužinojo tik teismo proceso metu, neužtikrino jos teisių gynybos veiksmingumo ir neleido jai pasirinkti, ar ir kaip ginti savo teises. Tai, kad perkančioji organizacija atsakymą į ieškovės pretenziją grindė tik Deklaracija 1, tačiau net neužsiminė apie antrąją prekių kokybės garantiją, užkirto jai kelią teismo proceso metu ginčijamo sprendimo teisėtumą grįsti naujai į bylą pateiktu dokumentu. Byloje ginčas kilo dėl laimėtojo pasiūlymo tinkamumo, šis ūkio subjektas nedalyvavo nagrinėjant ieškovės pretenziją, todėl jam netaikytini ribojimai į bylą pateikti ikiteisminėje ginčo stadijoje nenagrinėtų dokumentų. Taigi laimėjusios Vokietijos bendrovės procesinis elgesys kompensavo netinkamus perkančiosios organizacijos veiksmus supažindinant ieškovę su laimėjusiu pasiūlymu ir atmetant jos pretenziją, todėl Deklaracija 2 patenka į nagrinėjamos bylos apimtį ir perkančioji organizacija galėjo ja remtis.

Nagrinėjamoje byloje šalys nesutarė ne tik dėl teisinių kliūčių perkančiajai organizacijai remtis Deklaracija 2 – jų pozicijos išsiskyrė, ar šis dokumentas iš tiesų buvo pateiktas laiku, t. y. kartu su Vokietijos bendrovės pasiūlymu. Kasacinis teismas nurodė, kad nors bendrosios civilinio proceso taisyklės dėl įrodymų vertinimo aktualios visais atvejais, tačiau, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo technologinius aspektus, bylose, kuriose reikia nustatyti pasiūlymo turinio ir pateikimo momento faktines aplinkybes, pirmiausia turi būti vertinami tiesioginiai įrodymai, t. y. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) duomenys. Tuo tikslu, jei Viešųjų pirkimų įstatyme (VPĮ) nenustatyta išimčių ar nebuvo CVP IS gedimų, teismai, abejodami byloje esančiu tiekėjo pasiūlymo turiniu, gali (turi) kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) jos prašydami pateikti reikalingus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismai nepagrįstai nevertino byloje esančių CVP IS duomenų, taip pat nesikreipė į šios sistemos administratorę (VPT), todėl priėjo prie teisiškai nepagrįstos išvados, jog tik dėl Deklaracijos 2 įvardijimo pasiūlyme, sukūrimo datos ir kitų panašaus pobūdžio netiesioginių įrodymų trečiasis asmuo laiku nepateikė antrosios prekių kokybės garantijos.

Atsižvelgdamas į tai, kad su pasiūlymu galimai pateiktos prieštaringos prekių (batų) kokybės garantijos, kasacinis teismas konstatavo, kad šio pasiūlymo atitiktis viešojo pirkimo sąlygoms, net ir taikant pasiūlymų turiningojo vertinimo principą (turinio viršenybė prieš formą), be papildomų laimėjusios bendrovės paaiškinimų negalėjo būti nustatyta. Taigi, perkančioji organizacija negalėjo iš karto nustatyti Vokietijos bendrovės pasiūlymo tinkamumo, todėl jos sprendimas išrinkti laimėtoją pripažintinas neteisėtu. Vis dėlto tai nereiškia, kad dėl to laimėjusi bendrovė prarado galimybę paaiškinti (patikslinti) savo pasiūlymą, juolab kad viešojo pirkimo metu iš jo nebuvo paprašyta pateikti jokios papildomos informacijos.

Kasacinis teismas nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas ginčijamą perkančiosios organizacijos sprendimą pripažino neteisėtu, iš esmės remdamasis ligšioline nacionaline jurisprudencija dėl tiekėjų ribojimo paaiškinti (patikslinti) neaiškius ar su trūkumais pateiktus techninio pobūdžio duomenis ar kitą informaciją, susijusią su pirkimo objektu. Ši teismų praktika, atsižvelgiant į naujausius Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus, keistina, pripažįstant, kad prieš tai suformuota teisės pasiūlymo siaurąja prasme koncepcija, buvusi svarbi pasiūlymų tikslinimo procese, prarado prasmę, todėl daugiau nebetaikytina. Aukščiausiasis Teismas suformulavo naują teisės taisyklę, kad tiekėjo galimybė, nepažeidžiant imperatyviųjų VPĮ nuostatų, nustatytus trūkumus ištaisyti (pašalinti) bendrai taikant VPĮ 45 straipsnio 3 dalies ir 55 straipsnio 9 dalies nuostatas, nepriklauso nuo to, kokio pobūdžio (rūšies) viešojo pirkimo sąlygos atžvilgiu nustatytas tiekėjo pasiūlymo trūkumas, jei šio pašalinimas konkrečiu atveju nesuponuos viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tiekėjų teisė (galimybė) tikslinti neaiškią ar su trūkumais pateiktą pasiūlymo informaciją pirmiausia priklauso nuo to, ar viešojo pirkimo sąlygose buvo aiškiai įtvirtinta sąlyga, jog dėl konkretaus dokumento ar informacijos nepateikimo perkančioji organizacija privalės tokį pasiūlymą atmesti. Dėl šio pasiūlymo tinkamumo pagrindo turi būti sprendžiama pirmiausia. Jei tokios sąlygos iš anksto nebuvo nustatyta, perkančioji organizacija ir (ar) teismai turi spręsti, ar tiekėjo papildomi paaiškinimai ar naujai pateikti dokumentai nelems, kad teisine prasme bus pateiktas naujas pasiūlymas. Toks vertinimas atliekamas įvertinus visus reikšmingus duomenis ir aplinkybes. Taip pat svarbu nustatyti, ar su pasiūlymu pateiktos informacijos tiesiog nepakanka jo atitikčiai nustatyti (informacija prieštaringa ar neišsami), ar jos pagrindu iš karto galima nustatyti konkretų pasiūlymo netinkamumą.

Kasacinis teismas, konstatavęs, kad teismai netinkamai nusprendė dėl aplinkybės, ar su pasiūlymu buvo pateikta Deklaracija 2, taip pat nepagrįstai laimėjusiai bendrovei nustatė ribojimą paaiškinti savo dviprasmišką pasiūlymą, grąžino bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Bylos Nr. e3K-7-210-469/2022.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt

Tel. +370 5 2 616 466
El. paštas: lat@teismas.lt
E. pristatymas elektroninio pristatymo dėžutės duomenys:
pavadinimas – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas; adresas – 188602032.
 
Skundai ir prašymai raštinėje priimami:
pirmadieniais-ketvirtadieniais – nuo 8.00 iki 17.00 val. (be pietų pertraukos)
penktadieniais – nuo 8.00 iki 15.45 val. (be pietų pertraukos)
 
Antradieniais ir ketvirtadieniais
iki 17.30 val. teisme priimami iš anksto užsiregistravusių asmenų prašymai ir skundaiRegistruotis prašymo ar skundo pateikimui galima tel. +370 5 2 616 466 arba el. paštu lat@teismas.lt.
 

Švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama 1 valanda.

Naujienų prenumerata