Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo bylą, kurioje nusprendė, jog nuteistasis vyriausiasis architektas M. Šaučiūnas pagrįstai pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, jo brolis G. Šaučiūnas – dėl padėjimo tai atlikti, o jų tėvai – dėl poveikio bylos liudytojai.

M. Šaučiūnas pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuteistas dėl piktnaudžiavimo, kuriuo padaryta didelė žala, ir dokumentų klastojimo (BK 228 straipsnio 2 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), jo brolis G. Šaučiūnas – dėl padėjimo atlikti nusikalstamas veikas, o jų tėvai – dėl poveikio bylos liudytojai, siekiant, kad ji duotų jų sūnums palankius parodymus (BK 233 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog visi bendrininkai nuteisti pagrįstai.

Byloje nustatyta, kad M. Šaučiūnas, būdamas valstybės tarnautojas ir siekdamas turtinės naudos, už piniginį atlygį, kuris buvo mokamas arba tiesiogiai jam, arba nusikalstamas veikas padėjusiam daryti jo broliui, rengė statybos, rekonstravimo, griovimo projektus ne savo vardu, nurodydamas, jog projektų autoriai yra kiti architektai, kurie nieko apie tai nežinojo, vėliau pritardavo savo paties parengtiems projektams ir išduodavo leidimus statinius statyti, rekonstruoti, griauti.

Išnagrinėjusi bylą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pažymėjo, kad M. Šaučiūno nusikalstami veiksmai pasireiškė tuo, jog jis, būdamas savivaldybės vyriausiasis architektas ir turėdamas įgaliojimus tvirtinti ir išduoti leidimus rekonstravimo ar statybos projektams, asmenis, atvykusius į savivaldybę dėl pastatų rekonstravimo ar statybos projektų parengimo, pagal išankstinį tarpusavio susitarimą siųsdavo pas savo brolį, kaip tariamą architektą, arba pats už atlygį sutikdavo šiems asmenims parengti projektus. Atitinkamai M. Šaučiūnas, siekdamas nuslėpti savo autorystę, nurodydavo, kad projektų autoriai ir vadovai yra kiti architektai, o šie apie tokius projektus nieko nežinojo. Teisėjų kolegija nusprendė, kad tokiais savo veiksmais M. Šaučiūnas, siekdamas turtinės naudos, jam suteiktas teises ir įgaliojimus panaudojo prieš tarnybos interesus, esmę ir turinį. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad didelės žalos požymis nuteistojo veikoje nustatytas tinkamai – teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės patvirtina, kad jis pirmiau nurodytais veiksmais padarė didelę žalą savivaldybei ir fiziniams asmenims, kurių duomenimis buvo pasinaudota rengiant projektus. Nuteistasis, parengdamas projektus ir vėliau dalyvaudamas vertinant jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, išduodamas leidimus šiuos projektus įgyvendinti, iškreipė projektavimo paslaugų rinką ir sukūrė situaciją, kad savivaldybėje tas pats asmuo tiek rengė projektus, tiek ir juos kontroliavo. Visais atvejais už parengtus M. Šaučiūno projektus buvo mokamas piniginis atlygis – arba tiesiogiai M. Šaučiūnui, arba per jo brolį, kuris veikė kaip padėjėjas.

Teismų išvados, kad nuteistasis M. Šaučiūnas savo nusikalstamais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą, pagrįstai argumentuotos tuo, jog neteisėti veiksmai truko ilgą laiką (beveik ketverius metus), buvo nevienkartiniai (inkriminuota net dvidešimt piktnaudžiavimo tarnyba epizodų), sistemingi, žala padaryta ne tik savivaldybės autoritetui, bet ir fiziniams asmenims, kurių duomenimis pasinaudota rengiant projektus, be to, piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, padaryta ir kita nusikalstama veika – buvo klastojami dokumentai.

2025 m. balandžio 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-628/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Reikšminės sąvokos: piktnaudžiavimas tarnyba, dokumentų klastojimas