Naujienos

2023 m. birželio 29 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje buvo prašoma uždrausti Kauno miesto savivaldybės administracijai (atsakovei) tvarkyti, perkelti, išgabenti, išmontuoti ar kitaip daryti bet kokį fizinį poveikį Turistinių burlaivių savininkų asociacijos (ieškovės) bei jos narių turtui, burlaiviams ir plaukiojančiai prieplaukai, esantiems Kauno mariose ir krante, taip pat uždrausti pavesti atlikti šiuos veiksmus kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Be to, ieškovė prašė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimo dalį, kuria numatomi statybos bei griovimo darbai ieškovės naudojamoje teritorijoje, t. y. dalį, kuria leidžiama statyti burlaivių iškėlimo ir nuleidimo slipą bei burinių laivų krantinę kartu su burinių jachtų pontonine prieplauka.

Nagrinėtoje byloje nustatyta, kad ieškovės plūduriuojanti prieplauka buvo įrengta teisėtai, eksploatuoti reikalinga pakrantės teritorija buvo naudojama su savivaldybės atsakingų asmenų ir Kauno marių regioninio parko sutikimu, prieplauka ir nuosavybės teisės į ją įregistruotos Vidaus vandenų laivų registre.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino. Teismas nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės ir jos administracijos (atsakovės) veiksmai, parengus sporto bazės statybos projektą, nepaisant anksčiau išduotų ieškovei sutikimų, raginant ją patraukti savo turtą, yra neteisėti. Tokiais veiksmais asociacijos nariams bus apribotos galimybės naudotis plūduriuojančia prieplauka, ją teks išmontuoti ir išvežti, kranto juostoje nebus galima laikyti laivų ne sezono metu, o tai susiję su ženkliomis iki šiol nebuvusiomis papildomomis sąnaudomis, kurios CK prasme laikytinos žala, todėl yra pagrindas nurodytus veiksmus uždrausti. Teismas, nustatęs, kad savivaldybės numatomi naujai statyti burlaivių iškėlimo ir nuleidimo slipas ir burinių laivų krantinė sutampa su jau esančia ieškovės prieplauka arba trukdys ja tinkamai naudotis, nusprendė, kad ginčijamu statybos leidimu yra pažeidžiamos ieškovės teisės, todėl atitinkama jo dalis pripažinta neteisėta. 

Išnagrinėjęs bylą apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo uždrausta atsakovei atlikti bet kokius veiksmus ir daryti poveikį ieškovės ir jos narių turtui, esančiam krante, taip pat panaikinta statybos leidimo dalis dėl griovimo darbų ir leidimo statyti burlaivių iškėlimo ir nuleidimo slipą bei krantinę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria panaikintas leidimas statyti burinių jachtų pontoninę prieplauką. Teismas konstatavo, kad ieškovė negali prevenciniu ieškiniu ginti savo turtinių teisių ir turto, esančių krante, nes neturi teisės naudotis šia žemės sklypo dalimi. Jachtų iškėlimo ir nuleidimo slipas yra suprojektuotas krante, kurį patikėjimo teise valdo Kauno miesto savivaldybė, todėl jai statybos leidimas dėl šio statinio statybos išduotas teisėtai. Ieškovė Kauno mariose turi teisėtai nuosavybės teise valdomus hidrotechninius statinius, todėl turi teisę ginčyti statybos leidimo dalį dėl krantinės statybos, tačiau ieškovė neįrodė, kad krantinės statyba pažeidžia jos teises. Byloje įrodyta, kad atsakovės projektuojama burinių jachtų pontoninė prieplauka sutampa su ieškovei priklausančia prieplauka, todėl statybos leidimo dalis dėl burinių jachtų pontoninės prieplaukos pirmosios instancijos teismo panaikinta pagrįstai. Pagal statybos projektą yra numatyta griauti tik savivaldybei priklausančius statinius, įrengtus kitoje vietoje, nei yra ieškovės prieplauka, todėl griovimo darbai ieškovės teisių nepažeidžia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad ieškovės prieplauka yra įregistruota Vidaus vandenų laivų registre, t. y. viešame valstybės registre, kurio duomenims pagal įstatymą taikoma jų teisingumo prezumpcija (fakto pripažinimas teisėtai patikimu). Nors apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ginčo prieplaukos įregistravimo valstybės registre teisinių padarinių, taikė negaliojančio Valstybės registrų įstatymo nuostatas, šis pažeidimas neturėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, nes pagal galiojančio Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį būtų gautas analogiškas teisinis rezultatas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė visas prevencinio ieškinio tenkinimo sąlygas, konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybė neturi teisės iš ieškovės reikalauti pašalinti jai priklausančius statinius iš Nacionalinės žemės tarnybos valdomos teritorijos, o atsakovių raginimai ieškovei patraukti turtą iš vandens telkinio, kurio atsakovės net nevaldo, nes šis turtas trukdo įgyvendinti jų parengtą sporto bazės statybos projektą, laikytini neteisėtais. Taigi, byloje vertintas ir nustatytas atsakovių veiksmų neteisėtumas kaip prevencinio ieškinio reikalavimo sąlyga.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Bylos Nr. e3K-3-199-701/2023

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Olga Kungienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Teisės tyrimų grupės teisėjo padėjėja,

Laikinai einanti atstovės ryšiams su visuomene pareigas
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt