Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl viešojo Šiaulių tardymo izoliatoriaus pirkimo, vykdomo konkurencinio dialogo būdu, ypatumų ir reikalavimų, taikytinų nustatant tokio pirkimo sąlygas.

Ginčas kilo dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus iškėlimo iš miesto centrinės dalies viešojo pirkimo dalyvės (ieškovės) pasiūlymo ekonominio naudingumo vertinimo pagal kriterijų „Energinis efektyvumas“, už kurį jai buvo skirta 0 balų. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs pažeidimų vertinant pasiūlymą, ieškinį atmetė. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino, kriterijų „Energinis efektyvumas“ ir jo vertinimo tvarką pripažino neteisėtais ir nutraukė viešąjį pirkimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad konkurencinis dialogas yra specifinis, vienas lanksčiausių pirkimo būdų, pasirenkamas tais atvejais, kai paskelbiant apie pirkimą negalima objektyviai nustatyti pirkimo objekto techninių reikalavimų, kurie tenkintų perkančiosios organizacijos poreikius arba tikslus. Perkančiosios organizacijos, veikdamos etapais, pirmiausia išsirenka galimus ir jų siekiamus tikslus labiausiai atitinkančius sprendinius, o vėliau sudaro pirkimo sutartį dėl jų poreikius atitinkančio objekto.

Konkurencinį dialogą vykdančios perkančiosios organizacijos yra laisvos pasirinkti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, pagal kuriuos išrinks laimėjusį pasiūlymą. Svarbiausia, kad šie kriterijai nepažeistų vienodo požiūrio principo ir iš jo kylančio skaidrumo įpareigojimo, neribotų konkurencijos, būtų susiję su perkamu objektu, aiškūs, objektyvūs, nedviprasmiški, realiai patikrinami ir perkančiajam subjektui nesuteiktų besąlyginio pasirinkimo laisvės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad reikalavimas pirkimo sąlygose nurodyti itin detalius reikalavimus, kokia konkrečiai informacija turės būti pateikta ar kokiu tikslumu, neatitiktų konkurencinio dialogo esmės. Iš tokį pirkimo būdą pasirinkusios perkančiosios organizacijos, kuri tik gerokai vėliau procedūrų metu sužinos ir pasirinks ją tenkinančius sprendinius, nebūtų teisinga reikalauti, kad jau skelbime apie pirkimą ar aprašomajame dokumente būtų itin detaliai apibrėžti vertinimo kriterijai, tuo labiau nurodyta, kokiais konkrečiais duomenimis turi būti grindžiama atitiktis jiems. Vertinant priešingai, konkurencinio dialogo dalyvių teisės teikti kuo įvairesnius, inovatyvius sprendinius būtų suvaržomos, ribojamos perkančiosios organizacijos nurodytų reikalaujamų pateikti duomenų (kurie galimi pagal vienus sprendinius, tačiau galbūt negalimi ar neegzistuoja taikant kitus, alternatyvius, sprendinius), taip apribojant šio pirkimo būdo suteikiamą lankstumą ir nepasiekiant tokios priemonės tikslų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įvertino, kad pirkimo sąlygose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžta, kokią informaciją savo galutiniuose pasiūlymuose turės pateikti pirkime dalyvaujantys tiekėjai, ekonominis naudingumas skaičiuojamas vertinant fizikinį dydį (kWh), o tokia kriterijaus išraiška savaime suponuoja tam tikrą aiškumo ir objektyvumo lygį, dalyviai nurodė objektui reikalingos energijos kiekius. Dėl objektui reikalingos elektros energijos bendro kiekio ginčo nekilo – pozicijos išsiskyrė dėl saulės elektrinės galimo pagaminti energijos kiekio ir jo (ne)pakankamumo, tačiau tokio skaičiavimų nesutapimo kasacinis teismas nekvalifikavo kaip įrodančio sąlygų neteisėtumą, nes skaičiavimų teisingumas gali būti patikrintas, jeigu to reikia, pasitelkiant specialių žinių turinčius ekspertus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas ginčo kriterijų „Energinis efektyvumas“ nepagrįstai pripažino neteisėtu, todėl šio teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo, kad būtų įvertinta, ar atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba tinkamai atliko ieškovės pasiūlymo vertinimą ir pagrįstai už ginčo kriterijų skyrė 0 balų.

2025 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-171-378/2025 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminės sąvokos: ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, konkurencinis dialogas.