Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo mokestis negali būti baudinio pobūdžio, jis turi atitikti kompensuojamąją netesybų funkciją ir individualizuoti sutarties nutraukimo ekonomines pasekmes.

Byloje elektros energijos tiekėja siekė prisiteisti 3 726 648 Eur sutarties nutraukimo mokesčio iš vidutinio dydžio įmonės, kuri prieš sutartyje nustatytą terminą nutraukė ilgalaikę fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Elektros energijos tiekėja šį mokestį apskaičiavo pagal sutartyje nustatytą netesybų apskaičiavimo formulę, pagal kurią nutraukus sutartį nesuvartotos elektros energijos kiekis padauginamas iš sutartyje nustatytos fiksuotos kainos ir 0,6 koeficiento. Elektros energijos pirkėja pareiškė priešieškinį, kuriuo ginčijo sutarties sąlygas, nustatančias jos pareigą nutraukus sutartį prieš terminą mokėti sutarties nutraukimo mokestį. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tiek ieškinį, tiek priešieškinį atmetė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nors vidutinio dydžio įmonė laikytina elektros energijos vartotoja, ji savaime nėra silpnesnioji teisinio santykio šalis elektros energijos tiekėjos atžvilgiu. Byloje buvo nustatyta, kad ši įmonė vykdo komercinę veiklą, o elektros energiją pirko savo verslo poreikiams tenkinti. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas padarė išvadą, kad šiai įmonei, kaip profesionaliam ūkio subjektui, taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl ji, sudarydama elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą savarankiškai įvertinti sutarties sąlygų turinį, galimas ekonomines pasekmes ir sudaroma sutartimi prisiimamą riziką. Nenustatęs, kad elektros energijos tiekėja ikisutartiniuose santykiuose elgėsi nesąžiningai, siūlydama įmonei sudaryti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kasacinis teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiomis sutarties sąlygas, nustatančias elektros energijos pirkėjos pareigą mokėti sutarties nutraukimo mokestį.

Šalių sutartyje nustatytą sutarties nutraukimo mokestį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kvalifikavo kaip šalių sutartas netesybas, nes jis mokamas už sutarties nutraukimą prieš terminą, t. y. už tai, kad pirkėjas nebevykdo prisiimtos pareigos sutartą laikotarpį pirkti sutartyje nurodytą elektros energijos kiekį. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismas, spręsdamas dėl šio mokesčio, kaip netesybų, priteisimo, viena vertus, negali paneigti sutarties laisvės principo, sutarties privalomumo ir sutartyje išreikštos šalių valios dėl atsakomybės už sutartinės prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Kita vertus, teismas privalo užtikrinti, kad netesybos išliktų kompensuojamojo, o ne baudinio pobūdžio, nebūtų akivaizdžiai neproporcingos ir nesudarytų pagrindo kreditoriui nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita.

Kasacinis teismas konstatavo, kad šalių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo formulė neužtikrina kompensuojamosios netesybų paskirties, nes ji nepakankamai individualizuoja sutarties nutraukimo pasekmes ir nesudaro galimybės nustatyti pagrįsto ryšio tarp pagal ją apskaičiuotos sutarties nutraukimo mokesčio sumos ir elektros energijos tiekėjos realiai ar tikėtinai patirtų nuostolių, elektros energijos pirkėjai nutraukus sutartį prieš terminą. Vis dėlto kasacinis teismas pažymėjo, jog netesybų apskaičiavimo formulės netinkamumas nereiškia, kad gali būti paneigtas šalių susitarimas dėl netesybų ir kad apskritai jokia netesybų suma pagal šalių sudarytą sutartį negali būti priteista. Nustačius, kad netesybos neatitinka jų kompensuojamosios paskirties, turi būti sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas ir nustatomas protingas priteistinas jų dydis, vertinant, kokia netesybų suma atitiktų kreditoriaus realiai ar tikėtinai patirtus nuostolius, šalių interesų pusiausvyrą ir kompensuojamąją netesybų funkciją.

Kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl sutarties nutraukimo mokesčio priteisimo, ir šią bylos dalį perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2026 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-421/2026 (aktyvi nuoroda). Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Laura Šivickaitė-Moldarienė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Teisės tyrimų grupės teisėjo vyresnioji padėjėja,
atliekanti atstovo ryšiams su visuomene funkcijas
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminės sąvokos: netesybos, nuostoliai, įrodymų vertinimas.