Naujienos

2023 m. balandžio 6 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovių UAB „Montuotojas“, UAB „Mitnija“, UAB „HSC Baltic“ ir UAB „Axis Power“ ieškinį Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (atsakovė, perkančioji organizacija), pripažino neteisėtu atsakovės sprendimą įtraukti ieškoves į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir įpareigojo atsakovę iš naujo spręsti šį klausimą.

Byloje nustatyta, kad atsakovės organizuotame Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbų viešajame pirkime, laimėtoja pripažinus ūkio subjektų grupę, susidedančią iš jungtinės veiklos sutarties partnerių ieškovių ir pagrindinės partnerės UAB „Active Construction Management“ (buvęs pavadinimas – UAB „Irdaiva“), 2017 m. birželio 5 d. buvo sudaryta Vilniaus daugiafunkcio Lazdynų sveikatinimo centro statybos darbų sutartis (Rangos sutartis). Atsakovė 2020 m. sausio 22 d. raštu informavo ieškoves apie Rangos sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo: objekto (statybvietės) neprižiūrėjimo, naujo rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo ir galiojančio rangovės civilinės atsakomybės draudimo nepateikimo, darbų grafiko nesilaikymo, darbų nevykdymo. Taip pat atsakovė nurodė, kad, ieškovėms nevykdant sutarties, nepašalinus esminių sutarties pažeidimų, imsis veiksmų dėl ieškovių įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.

Ieškovės pareikštu ieškiniu įrodinėjo, kad atsakovės sprendimas vienašališkai nutraukti Rangos sutartį dėl esminio jos pažeidimo neteisėtas, teigė, kad Rangos sutartis turi būti laikoma pasibaigusia dėl pačios atsakovės kaltės. Taip pat ieškovės ginčijo perkančiosios organizacijos sprendimą įtraukti visas ieškoves (partneres) į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, teigdamos, jog iki sutarties nutraukimo visus darbus atliko tik pagrindinė partnerė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. lapkričio 11 d. priėmė dvi nutartis. Pirmąja daline nutartimi kasacinis teismas paliko nepakeistas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų dalis, pripažinęs, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija teisėtai vienašališkai nutraukė viešojo darbų pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Antrąja nutartimi kasacinis teismas dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, susijusių su tiekėjų įrašymu į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, atitikties Europos Sąjungos (ES) teisei kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (Teisingumo Teismas), kad šis pateiktų bylai reikšmingų ES teisės normų aiškinimą.

Kreipdamasis į Teisingumo Teismą kasacinis teismas išreiškė abejones dėl nacionalinio viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo, pagal kurį ūkio subjektų įrašymas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą yra ne atskiras perkančiosios organizacijos sprendimas, o kito sprendimo vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį teisinis padarinys, kuris lemia automatinį visų ūkio subjektų grupės narių įrašymą  Nepatikimų tiekėjų sąrašą, taikymo praktikos atitikties ES teisei.

Atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje gautus Teisingumo Teismo išaiškinimus, kasacinis teismas  nurodė, kad, perkančiajai organizacijai vienašališkai nutraukus pirkimo sutartį dėl tiekėjo, kurį sudaro ūkio subjektų grupė, atlikto esminio pirkimo sutarties pažeidimo, negalimas ūkio subjektų grupės narių automatinis įtraukimas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Prieš įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ūkio subjektų grupės narius turi būti atliktas individualus kiekvieno grupės nario elgesio vertinimas, sudarant galimybę kiekvienam nariui pateikti paaiškinimus, įrodymus, pagrindžiančius, kad ne dėl jo elgesio buvo padarytas sutarties esminis pažeidimas, kuris nulėmė teisėtą perkančiosios organizacijos spendimą nutraukti pirkimo sutartį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, įtvirtinantis automatinį tiekėją sudarančių ūkio subjektų grupės narių (šiuo atveju – jungtinės veiklos partnerių) įtraukimą į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neatitinka ES teisinio reguliavimo. Po prejudicinio sprendimo susiklosčiusi situacija lemia būtinybę sprendžiant šalių ginčą taikyti Europos Sąjungos teisės viršenybės principą, kuris reiškia, jog nacionalinis teismas negali taikyti nacionalinės teisės nuostatos, prieštaraujančios Sąjungos teisės nuostatai.

Kadangi atsakovė, spręsdama dėl ieškovių įrašymo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, neatliko individualaus kiekvienos partnerės veiksmų vertinimo, kasacinis teismas nusprendė įpareigoti atsakovę šį klausimą spręsti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Bylos Nr. e3K-3-180-469/2023 (aktyvi nuoroda).

Vieša teismų sprendimų paieška.

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Rimantė Kraulišė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. 8 685 84863
El. p. [email protected]
www.lat.lt
www.teismai.lt