Naujienos

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ pajininkas ir buvęs įmonės „Hegelmann Transporte“ Transporto skyriaus vadovas Sergejus Karpovičius, atsakingas už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, buvo pripažintas kaltu dėl trečiųjų šalių piliečių išnaudojimo priverstiniam darbui savo dukters vadovaujamoje žemės ūkio bendrovėje.

Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus: pirmosios instancijos teismas – išteisinamąjį, o apeliacinės instancijos teismas – apkaltinamąjį nuosprendį.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nusprendė, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas išnaudojimo priverstiniam darbui būtinuosius apgaulės, pasinaudojimo nukentėjusiųjų priklausomumu bei pažeidžiamumu požymius, pažeidė išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo principą ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepagrindžia nei nukentėjusiųjų priklausomumo, nei jų pažeidžiamumo, o apeliacinės instancijos teismo išvados dėl panaudotos apgaulės yra prieštaringos ir nepagrįstos. Šis teismas nenustatė esminės priežasties, paskatinusios trečiosios šalies piliečius sutikti dirbti jiems pasiūlytą darbą ūkyje. Išanalizavusi teismų išvadas dėl esminės apgaulės panaudojimo, teisėjų kolegija pripažino pagrįstomis būtent pirmosios instancijos teismo išvadas, kad trečiųjų šalių piliečiai galėjo laisvai pasirinkti savo elgesio variantą, o sprendimas dirbti ūkyje iš esmės buvo jų savarankiškas pasirinkimas, nulemtas lūkesčių likti Lietuvos Respublikoje. Bylos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiųjų valią varžančios kontrolės nebuvo ir jie turėjo pasirinkimo laisvę, nes pirminis pasiūlymas dirbti ūkyje ir darbas jame juos tenkino.

Teisėjų kolegija, vertindama S. Karpovčiaus veiksmus, sietinus su galima neteisėtos migracijos veika ir nelegaliu darbu žemės ūkio bendrovėje, nurodė, kad trečiosios šalies piliečių fiktyvus įdarbinimas UAB „Hegelmann Transporte“, nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties reikalavimų, iš esmės atitinka galimo nelegalaus ir (ar) nedeklaruoto darbo turinį, tačiau nesuteikia pagrindo daryti išvadą dėl tokių asmenų išnaudojimo priverstiniam darbui.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nenustačius išnaudojimo priverstiniam darbui požymių, taip pat negalima ir kitų kartu nuteistų asmenų – žemės ūkio bendrovės „Aviena ir ėriena“ ir jos direktorės – baudžiamoji atsakomybė už naudojimąsi priverstiniu darbu.

Taigi teisėjų kolegija apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

2026 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-123-697/2026. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Vieša teismų sprendimų paieška.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Cituodami arba kitaip platindami šią informaciją, nurodykite informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:
Tautvilė Merkevičiūtė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Pirmininko tarnybos atstovė ryšiams su visuomene
Mob. tel. +370 685 84 863
El. p. [email protected]
www.lat.lt

Sekite mus LinkedIn

Reikšminės sąvokos: priverstinis darbas, trečiųjų šalių piliečių išnaudojimas, fiktyvus įdarbinimas.