Naujienos

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pagal prokuroro kasacinį skundą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje žemesnės instancijos teismų sprendimais E. K. išteisinta dėl fizinio skausmo savo mažamečiam sūnui sukėlimo (BK 140 straipsnio 3 dalis) ir viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis). Prokuroro kasacinis skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, atmestas nenustačius, kad teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus ir (ar) padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priimtoje kasacinėje nutartyje pasisakė keliais aspektais. Pirma, įrodinėjimo taisyklių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka reikalavimų nesilaikymo, kuriuos kasaciniame skunde nurodė prokuroras, teismų sprendimuose nenustatyta. Antra, baudžiamasis įstatymas byloje susiklosčiusioje situacijoje teismų buvo aiškintas ir taikytas tinkamai, nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

Kasacinės instancijos teismas pritarė teismų išvadoms, kad motinos veiksmai, kai ji viešoje vietoje, matant liudytojams, kelis kartus sudavė savo dvejų metų sūnui delnu per sėdmenis ir rankas, jam nepaklusus ir pavojingai bėgant dviračių tako link, nebuvo tinkamas vaiko drausminimo būdas, tačiau jos tyčia pažeisti viešąją tvarką patikimais bylos duomenimis nenustatyta, taip pat neįrodyti būtinieji inkriminuotų nusikalstamų veikų padariniai – fizinio skausmo sukėlimas mažamečiui bei visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Be to, Teismas konstatavo, kad E. K. veiksmų paskatos buvo išimtinai asmeninės, nulemtos jos atsakomybės už mažametį vaiką, siekiant jį sudrausminti, kad šis ateityje nesielgtų pavojingai, o ne norint sukelti jam fizinį skausmą ir savo veiksmais įžūliai trikdyti visuomenės rimtį ar tvarką. Žemesnės instancijos teismai įvertino visas nagrinėjamo atvejo subjektyvias ir objektyvias aplinkybes, situacijos kontekstą, turinčius įtakos sprendžiant dėl E. K. veiksmų atitikties baudžiamajame įstatyme įtvirtintų nusikalstamų veikų sudėtims, kaip antai: smūgiai vaikui per sėdmenis buvo suduoti per viršutinius drabužius (per sauskelnes ir kombinezoną); sužalojimų nesukėlė, tiek per vaiko sėdmenis, tiek per rankas suduota delnu; smūgiai suduoti nesiekiant fizinio skausmo, o turint tikslą vaiką sudrausminti, paauklėti, kad jis klausytų motinos liepimo nebėgti į pavojingą vietą; smūgiai lydimi motinos pabarimo ir draudimo nuo jos bėgioti, tai irgi galėjo sukelti vaiko verksmą; po smūgių sudavimo liudytojui filmuojant E. K. šeimą vaikas neverkė, ramiai ėjo vedamas motinos ir pan. Bylos duomenimis, liudytojai jautriai sureagavo į tokį motinos poelgį su vaiku, pranešė Bendrajam pagalbos centrui, tačiau tai neturėtų lemti išvados, kad visi nusikaltimų sudėčių požymiai yra nustatyti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas reikšmingas ir tuo požiūriu, kad, akcentuojant vaiko, ypač mažamečio, teisių apsaugos ir interesų užtikrinimo pagal teisės aktus, jo auklėjimo tik pozityviais būdais svarbą, kiekvienu atveju, kai sprendžiamas patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 3 dalį klausimas, būtina įvertinti susiklosčiusios situacijos pobūdį Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nurodytu smurto prieš vaiką apibrėžties aspektu (Įstatymo 2 straipsnio 10 punktas), siekiant išsiaiškinti, ar tam tikra tėvų fizinė jėga vaikui (ne)buvo panaudota siekiant išvengti didesnio pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis, ar atitinkama motinos (tėvo) reakcija buvo sukelta trumpalaikės panikos, bejėgiškumo ir nevilties dėl netinkamo vaiko elgesio. Dėl aptartų įstatymu įtvirtinto reguliavimo ir bendražmogiškų santykių ypatumų BK 140 straipsnio 3 dalies taikymo klausimai sprendžiami kiekvienoje teisinėje ir faktinėje situacijoje individualiai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą atrenkamos tik sudėtingiausios ir reikšmingiausios teismų praktikai bylos. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.

Daugiau informacijos galite rasti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo interneto svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 2K-116-489/2020).

Cituojant arba kitaip platinant šią informaciją prašome nurodyti informacijos šaltinį.

Kontaktai žiniasklaidai:

Olga Kungienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo

Teisės tyrimų grupės teisėjo padėjėja

Mob. tel. 8 685 84863

El. p. o.kungiene@lat.lt

www.lat.lt

www.teismai.lt