Reabilitacijos (pilietinių teisių) atkūrimo bylos

Kokiu įstatymu vadovaujantis nagrinėjami pilietinių teisių atkūrimo klausimai?

Pilietinių teisių atkūrimo klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymu.

Kam atkuriamos pilietinės teisės?

Pilietinės teisės atkuriamos Lietuvos gyventojams, kurie buvo tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų sovietinių respublikų norminius aktus ir hitlerinės Vokietijos represinių organų nuteisti ar įkalinti ne teismo tvarka arba kurių laisvė buvo kitaip apribota pagal Teisių atkūrimo įstatyme nurodytus okupacinius norminius aktus.

Kam pilietinės teisės negali būti atkuriamos?

Asmenims, dalyvavusiems darant nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kuriems nėra senaties, taip pat dalyvavusiems žudant ar kankinant beginklius civilius žmones (Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 9 dalis).

Ar asmenims, represuotiems už Lietuvos ribų, gali būti išduoti pilietinių teisių atkūrimo pažymėjimai?

Taip, šiuo metu Lietuvos Respublikos piliečiais esantiems asmenims, buvusiems represuotiems už Lietuvos ribų ir pateikusiems kitų valstybių įgaliotų institucijų išduotus pažymėjimus, pilietinės teisės atkuriamos tų pažymėjimų pagrindu.

Kas gali kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl pilietinių teisių atkūrimo pažymėjimo išdavimo?

Prašymą pateikti gali patys asmenys, teisminių institucijų represuoti už pasipriešinimą okupaciniams režimams, jų sutuoktiniai, giminaičiai (vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, taip pat broliai ir seserys), politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančios asociacijos, kitos valstybės institucijos ir asociacijos.

Kokius dokumentus reikia pridėti pateikiant prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui?

Pareiškėjas, teikdamas prašymą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, privalo nurodyti teisminių institucijų (karo tribunolo, tuometinių liaudies teismų ir kt.) represuoto asmens vardą, pavardę, tėvavardį (motinos vardą, jei tėvo nežinomas) ir gimimo metus. Jeigu pareiškėjai (tiek represuotieji, tiek kiti minėti asmenys, politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančios asociacijos, kitos valstybės institucijos ir asociacijos) žino kitą svarbią informaciją (archyvinės baudžiamosios bylos numeris, nuteisimo data, kas teisė, grįžimo į Lietuvą data ir kt.), turi Lietuvos ypatingojo archyvo išduotą pažymą apie represuotąjį, tokią informaciją siūloma pateikti Teismui.

Jeigu pareiškėjas yra represuotojo sutuoktinis, giminaitis (vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, taip pat seserys ir broliai), privaloma pateikti giminystės ryšį įrodančių dokumentų (santuokos liudijimo, gimimo liudijimo, paso ar tapatybės kortelės) kopijas.

Kokiais būdais galima pateikti prašymą atkurti represuotų asmenų pilietines teises?

Pasirašytą prašymą galima pristatyti į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (Gynėjų g. 6, LT-01109 Vilnius), siųsti paštu, skenuotą pateikti elektroniniu paštu lat@teismas.lt arba teikti per e. pristatymo informacinę sistemą.

Per kiek laiko išnagrinėjamas prašymas išduoti pilietinių teisių atkūrimo pažymėjimą?

Gautas prašymas turi būti išnagrinėtas per 3 mėnesius, o kai atliekamas tyrimas – per 6 mėnesius nuo prašymo gavimo dienos. Reikia pažymėti, kad, sprendžiant pažymėjimo išdavimo klausimą, prašymas gali būti pateiktas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai tyrimui atlikti. Šis tyrimas turi būti baigtas per 6 mėnesius, terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 2 mėnesiams.

Ar galiu apskųsti sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti pilietinių teisių atkūrimo pažymėjimą?

Taip, per 2 mėnesius nuo sprendimo gavimo dienos yra teisė tokį sprendimą apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Kas nagrinėja skundą dėl sprendimo išduoti ar atsisakyti išduoti pilietinių teisių atkūrimo pažymėjimą?

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas per 14 dienų nuo skundo gavimo sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją. Kolegija nagrinėja skundą dėl sprendimo išduoti ar atsisakyti išduoti pažymėjimą pagrįstumo. Kolegija gali pavesti Generalinei prokuratūrai atlikti papildomą tyrimą byloje, jis turi būti baigtas per 2 mėnesius.

Kiek laiko gali trukti skundo dėl sprendimo išduoti ar atsisakyti išduoti pažymėjimą nagrinėjimas?

Skundas privalo būti išnagrinėtas per 3 mėnesius. Jeigu byla yra didelė ir sudėtinga, jeigu reikia atlikti papildomą tyrimą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas gali pratęsti terminą, bet ne ilgiau kaip dar 3 mėnesiams.

Ar galiu dalyvauti nagrinėjant skundą dėl sprendimo išduoti ar atsisakyti išduoti pažymėjimą?

Taip, viešame teismo posėdyje, gali dalyvauti bet kurie asmenys: asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas arba atsisakyta jį išduoti, šio asmens sutuoktinis, giminaičiai (vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, taip pat broliai ir seserys), šio asmens atstovas, nukentėjusysis, nukentėjusiojo sutuoktinis, giminaičiai (vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, taip pat broliai ir seserys), nukentėjusiojo atstovas, taip pat politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančių asociacijų, valstybės institucijų ir asociacijų, kurios kreipiasi už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais, įgaliotieji atstovai. Bet šių asmenų neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos.

Ar trijų teisėjų kolegijos sprendimas yra galutinis?

Abejonės dėl trijų teisėjų kolegijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo gali būti tikrinamos išplėstinėje septynių teisėjų kolegijoje – Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos sprendimas, jeigu yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko ar generalinio prokuroro teikimas, asmens, nurodyto Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje, skundas, taip pat jeigu kyla abejonių dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu gali būti kartu su medžiaga gali būti perduotas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijai. Septynių teisėjų kolegijos sprendimas yra galutinis.

Ką daryti, jei praleidau terminą apskųsti sprendimą išduoti pilietinių teisių atkūrimo pažymėjimą?

Jeigu per 2 mėnesius nuo sprendimo atsisakyti išduoti pilietinių teisių atkūrimo pažymėjimą gavimo dienos skundo nepateikėte, pateikus prašymą pilietinių teisių atkūrimo klausimo nagrinėjimas gali būti atnaujintas atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko arba šio Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sudarytos trijų teisėjų kolegijos nutartimi, jeigu yra pagrindas šio termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

Dėl kokių priežasčių gali būti atnaujinamas procesas dėl pilietinių teisių atkūrimo?

Procesas gali būti atnaujinamas, kai priimant sprendimą atkurti pilietines teises buvo netinkamai pritaikytas Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas arba kai gautas prašymas atkurti pilietines teises nebuvo pateiktas Generalinei prokuratūrai tyrimui atlikti, jeigu pagal prašymo aplinkybes toks tyrimas buvo reikalingas, ir kai paaiškėja naujų aplinkybių.

Jeigu procesas dėl pilietinių teisių atkūrimo nebuvo atnaujintas, ar galiu pakartotinai teikti prašymą atnaujinti procesą?

Pakartotiniai prašymai ir teikimai dėl proceso pilietinių teisių atkūrimo byloje atnaujinimo nepriimami ir nenagrinėjami, išskyrus atvejus, kai paaiškėja naujų aplinkybių.